Goga papuola į rojų. Vaikšto, žiūrinėja… Tik oba – šikt užsimano! Laksto po pievas, neranda jokio krumo… Staiga pamato – debesėlis plevena! Tūpt… Kontaktas įvyksta. Bet blyn, nėra su kuo užpaklio nusivalyt! Dairosi, o gi žiūri, samanėlės auga. Papešiojo, papešiojo.. tik bambt žaibas į galvą!
Prabunda Goga – žmona su kočėlu tvatyja..
– Rupūze, negana, kad ant pagalvės prišikai, dar man p…da pešiosi?!!
Newer Post
Sulėtintas čiaudėjimas Older Post
Apie garsą