Vieną dieną mama eidama pro dukters kambarį pastebėjo, kad pagaliau dukra susitvarkė kambarį. Nuostabu, pagalvojo moteris ir užėjo apsidairyti, ar tikrai viskas savo vietose. Užėjusi ant lovos pastebėjo voką su užrašu „Mamai”. Su pačia blogiausia nuojauta ji atplėšė voką ir, drebančiomis rankomis, pradėjo skaityti laišką:
„Miela Mama, su liūdesiu ir nuoskauda turiu tau pranešti, kad kątik pabėgau iš namų su savo nauju vaikinu. Tai padariau, nes nenorėjau, kad Tu su Tėčiu keltumei man scenas ir aiškintumėte kaip gyventi. Su šiuo žmogumi atradau gyvenimo džiaugsmą ir pajutau jąm didžiulę aistrą. Aš myliu jį nepaisant visų jo auskarų ir pirsingo, nepaisant jo ilgos barzdos ir odinių motociklininko rūbų. Tačiau tai ne vien dėl aistros ar meilės. Mama, aš laukiuosi, o jis sakė, kad dėl to yra pats laimingiausias žmogus pasaulyje. Šiuo metu jis jau turi išsinuomojęs vagonėlį pamiškėje ir yra pasirūpinęs malkomis visai žiemai. Taip pat jis sako, kad nori turėti daug vaikų, o tai yra ir mano svajonė.
Jis man išaiškino, kad marihuana iš tiesų niekam nekenkia, todėl mes auginsime ją prie savo vagonėlio ir ja prekiaudami užsidirbsime kokainui ir ekstaziui, kurio mums labai reikia. Tuo pat metu mes melsimės, kad mokslininkai atrastų vaistus nuo AIDS ir jis pasveiktų – jis tikrai to nusipelno!
Nesijaudink, Mama, man jau 15 metų ir aš puikiai žinau, kaip pasirūpinti savimi. Kada nors aš sugrįšiu, ir supažindinsiu tave su anūkais. Galėsi su jais pažaisti…
Geros kloties –
Tavo dukra Judita.
PS: Mamyt, viskas ką čia prirašiau yra netiesa. Aš pas draugę trečiame aukšte. Tik norėjau priminti, jog yra kur kas blogesnių dalykų gyvenime, nei ta pastaba pažymių knygelėje (ji guli viduriniame stalčiuje). Aš Tave myliu! Paskambink, kai jau bus saugu sugrįžti namo!