Jiedu nesimatė daugybę metų. Pasuko skirtingais gyvenimo keliais. Kiekvienas sau, bet vėl susitiko. Neaišku, kaip ir, nežinia, kodėl… Tai buvo nejauki akimirka dviejų žmonių gyvenime…
– Kaip sekas? – paklausė ji po keleto minučių stebeilijimosi į vienas kitą: būtent šią frazę sakydavo tada, kai būdavo nejauku, kai norėdavosi pralaužti tylą…
– „Sekas, sekas, seksas, seksas, seksas…” – nuskambėjo aidas jo galvoje.
– Normaliai…- sumurmėjo veikiau sau ir nudelbė akis į žemę. Iš kišenės išsitraukė žiebtuvėlį ir pradėjo nervingai jį sukioti rankoje.
– Ne prieš, jei užsirūkysiu? – paklausė vien tik iš mandagumo.
– Rūkyk. – atsakė ji.
Vėl tarp jų stojo tyla. Žiūrėjo vienas į kitą. Jis rūkė. Ji nevalingai kramtė apatinę lūpą. Glostė savo plaukus.
– Kaip sekas? – paklausė ji…
– „Sekas, sekas, seksas, seksas, seksas…” – vėl nuskambėjo tas pats aidas jo galvoje.
– Normaliai… – sumurmėjo vėl, neturėdamas, ką daugiau pasakyti.
Vėl įsivyravo tyla. Jis rūkė toliau. Mąstė kažką. Ji toliau žaidė su savo plaukais.
– Gal pasidulkinam? – netikėtai paklausė ji.
– Gerai. – atsakė jis.
– Turi prezervatyvą? – paklausė ji.
– Turiu. – atsakė jis.
– Tau sekas, nes ir aš turiu… – nusišypsojo ji…
Nukopijuota is Google+, Autorius Mantas Normantas