Labai jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, kad net negalėjau kalbėti. Prieš antrąsias mišias kreipiausi i vyskupą pagalbos ir klausiau ką daryti, kad bent kiek atsipalaiduočiau.
Jis man patarė štai ką:
– Įlašink keletą lašų degtinės į vandenį, pamatysi kaip per sekančias tavo mišias šiek tiek atsipalaiduosi.
Kaip patarė, taip ir padariau. Kitą sekmadienį jaučiausi taip atsipalaidaves, kad galėjau prarėkti net didžiausią triukšmą. Tikrai buvau atsipalaidavęs.
Kai grįžau namo, radau vyskupo raštelį, kuriame buvo tokie pastebejimai:
Brangus kunige,
1. kitą kartą įlašink į vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.
2. Nėra reikalo dėti citrinos skiltelės ir druskos ant taurės kraštų.
3. Tas namukas šalia altoriaus yra klausykla o ne WC.
4. Venkite ramstytis į Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti ir bučiuoti.
5. Dievo įsakymų yra 10, o ne 12.
6. 12 yra apaštalų ir nei vienas iš jų nebuvo nykštukas.
7. Neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus sakant „JK & kompanija”.
8. Neturėtumėte kalbant apie Judą naudoti termino kaip „tas velnio išpera”.
9. Neturėtumėte vadinti šv. Tevo krikštatėviu.
10. Judas nepasmaugė Jėzaus Kristaus ir Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.
11. Šventas vanduo skirtas šventinimui o ne kaktos atsigaivinimui.
12. Niekada neskaitomos mišios sėdint ant altoriaus laiptų.
13. Kai klaupiatės nedėkite biblijos po keliais, kad minkščiau būtų.
14. Vartokite žodi Amen vietoj Oh men.
15. Ostijos dalinamos tikintiesiems po išpažinties, o ne vartojamos kaip aperitivas vynui.
16. Stenkitės rengtis rubus po sutana ir venkite vėdintis kai būna šilta.
17. Iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje…
18. Neturite siūlyti rašyti ant bažnyčios durų OSTIJOS BARAS.
P.S. tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe, į kuri kreipėtės – transvestitas su sijonu – buvau aš!
Tikiuosi, kad ateinantį sekmadienį ištaisysite savo klaidas.
Vyskupas.