Apie nelaimes

Vyras po ilgo laiko atsigavo iš komos. Jo žmona nuolat buvo prie jo. Atsimerkęs jis tarė savo žmonai, sėdinčiai greta jo patalo:
– Tu visada buvai su manim pačiu sunkiausiu metu: kai aš netekau darbo – tu mane palaikei, kai į mane šovė ir sužeidė – tu buvai šalia, kai žlugo mano verslas – tu buvai čia, kai mes netekome savo namo – tu buvai su manimi, kai sušlubavo mano sveikata – tu nepalikai manęs. Tu žinai, Marta, ką aš manau?
– Ką brangusis? – šypsodamasi švelniai ir su meile tarė žmona, ir jos širdį užliejo šilti jausmai.
– Aš jau imu manyti, kad tu neši nelaimes