Apie nelaimes

Apie nelaimes

Apie vaistininką
Apie žvejybą
Apie gimines

Vyras po ilgo laiko atsigavo iš komos. Jo žmona nuolat buvo prie jo. Atsimerkęs jis tarė savo žmonai, sėdinčiai greta jo patalo:
– Tu visada buvai su manim pačiu sunkiausiu metu: kai aš netekau darbo – tu mane palaikei, kai į mane šovė ir sužeidė – tu buvai šalia, kai žlugo mano verslas – tu buvai čia, kai mes netekome savo namo – tu buvai su manimi, kai sušlubavo mano sveikata – tu nepalikai manęs. Tu žinai, Marta, ką aš manau?
– Ką brangusis? – šypsodamasi švelniai ir su meile tarė žmona, ir jos širdį užliejo šilti jausmai.
– Aš jau imu manyti, kad tu neši nelaimes

Newer Post

COMMENTS

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0