Gyveno senukas ir senutė, kurie buvo vedę jau 60 metų. Jie dalijosi visais rūpesčiais. Jie apie viską kalbėdavosi. Jie neturėjo viens nuo kito jokių paslapčių, išskyrus batų dežutę, kurią senutė laikydavo spintoje. Senukas niekuomet jos nebuvo atidaręs ir niekad apie tą dėžutę neklausinėdavo.
Per visus vedybinio gyvenimo metus jis niekad apie dėžutę net ir negalvojo. Tačiau kartą senutė susirgo ir daktaras pasakė, kad nebėra vilčių pasveikti. Norėdamas išsiaiškinti visus reikalus, senukas atnešė prie senutės lovos dežutę iš spintos. Senutė sutiko, kad jau laikas jam sužinoti, kas yra dėžutėje. Atidaręs dėžutę, senukas rado joje dvi dailias megztas lėlytes ir 25 000 dolerių. Jis paklausė senutės, ką tai reiškia. Senutė atsakė:
– Kai mes tuokėmės, mano močiutė pasakė, kad laimingos santuokos paslaptis yra vengti barnių. Todėl kai tik norėsiu bartis su tavimi, turiu numegzti lėlytę.
Senukas labai susijaudino ir susigraudino, kad dėžėje buvo tik dvi lėlytės. Vadinasi, per visą gyvenimą jis buvo supykdęs žmoną tik du kartus, todėl jų gyvenimas buvo toks gražus ir laimingas! Senukas tiesiog tirpo iš laimės.
– Brangioji, – tare jis, – dėl lėlyčių viskas aišku, o ką reiškia tie pinigai?
-O, – atsakė senutė, – tai pinigai, kuriuos gavau pardavinėdama lėlytes!